Šaltis ir jo keliami pavojai: kaip jų išvengti

Šaltasis metų laikas — rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Žema oro temperatūra, vėjas ir drėgmė ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus. Ypač pažeidžiami vaikai, senjorai bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Todėl svarbu suprasti, kokius pavojus kelia šaltis ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Kaip šaltis veikia žmogaus organizmą?

Šaltyje organizmas stengiasi išsaugoti šilumą — susiaurėja kraujagyslės, sumažėja kraujotaka galūnėse ir odoje. Dėl to:

• greičiau atšąla rankos, kojos, ausys, nosis;
• didėja kraujospūdis ir širdies apkrova;
• silpnėja imuninės sistemos veikla;
• ilgalaikis ar intensyvus šalčio poveikis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pagrindiniai šalčio keliami pavojai

Nušalimai

Nušalimai dažniausiai pažeidžia atviras kūno vietas. Pradžioje oda pabąla, tampa nejautri, vėliau gali atsirasti pūslių ar net audinių pažeidimų. Sunkūs nušalimai reikalauja medicininės pagalbos.

Daugiau skaitykite:

Nušalimas: kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą

Hipotermija

Hipotermija — tai pavojinga būklė, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Pasireiškia stipriu šalčio jausmu, drebulio praradimu, mieguistumu, sąmonės sutrikimais. Negydoma hipotermija gali būti mirtina.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Šaltis padidina infarkto ir insulto riziką, ypač senjorams ir sergantiems širdies ligomis. Staigus fizinis krūvis (pavyzdžiui, sniego kasimas) gali būti itin pavojingas.

Kvėpavimo takų ligos

Šaltas oras dirgina kvėpavimo takus, skatina bronchų spazmus, kosulį, dusulį. Dažnėja peršalimo ligos, gripas, bronchitis, plaučių uždegimas ir kt.

Traumos

Apledėję keliai ir šaligatviai didina kritimų ir kaulų lūžių riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Kodėl vaikai ir senjorai labiausiai pažeidžiami?

Vaikai greičiau netenka kūno šilumos ir dažnai nepajunta, kad sušalo. Senjorai lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, dažniau serga lėtinėmis ligomis ir gali nejausti hipotermijos pradžios.

Kaip apsisaugoti nuo šalčio?

• Rengtis sluoksniais, dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką.
• Rinktis neslidžią, šiltą avalynę.
• Vengti ilgo buvimo lauke per didelį šaltį.
• Nevartoti alkoholio — jis tik sukuria klaidingą šilumos pojūtį.
• Užtikrinti saugų namų šildymą.
• Reguliariai pasirūpinti vienišais senjorais.

Kokią aprangą rinktis, kad būtų išvengta nušalimo ir hipotermijos?

Siekiant išvengti nušalimo rekomenduojama rengtis sluoksniais. Kiekvienas iš sluoksnių turi atlikti tam tikrą funkciją, padedančią nesušalti šaltu oru.

1. Apatinis sluoksnis — tai pirmasis drabužių sluoksnis, kuris liečiasi su mūsų oda. Šis sluoksnis yra atsakingas už tai, kad oda išliktų sausa ir nesuprakaitavusi, nes drėgmė greitai šaldo kūną, tad didėja nušalimo rizika. Taip pat šis sluoksnis atsakingas už šilumą.

   Šiam sluoksniui rinkitės drabužius, kurie sugeria drėgmę ir greit džiūsta. Tam tinka merino vilnos ir sintetiniai termo marškinėliai, termo kelnės, plonos vilnonės kojinės. Netinka medvilniai drabužiai, nes jie sugeria prakaitą, ilgai džiūsta, todėl šaldo kūną.

2. Vidurinis sluoksnis — tai drabužiai, dėvimi tarp apatinio ir viršutinio sluoksnių. Šio sluoksnio drabužių funkcija kūno šilumos išlaikymas ir užtikrinimas, kad kūnas kvėpuotų ir neperkaistų.

   Šiam sluoksniui rinkitės drabužius, kurie yra šilti, bet ne per stori, kvėpuojantys, lengvi, nevaržantys judesių ir kuriuos patogu nusivilkti bei užsivilkti. Tinkamiausi vidurinio sluoksnio drabužiai yra plonas flisinis megztinis su užtrauktuku, vilnonis megztinis ar plona vilnos liemenė.

3. Viršutinis sluoksnis — tai išorinis drabužis, dėvimas ant visų kitų sluoksnių. Šio sluoksnio funkcija yra apsauga nuo vėjo, lietaus ir sniego bei sulaikyti šilumą, kurią sukuria kiti drabužių sluoksniai.

   Viršutinio sluoksnio drabužiai turi būti patogūs, nevaržantys judesių, neperpučiami, neperšlampami ir kvėpuojantys, pvz. žieminė striukė, slidinėjimo apranga (striukė ir kelnės), striukė su gobtuvu. Taip pat labai svarbu dėvėti kepurę, pirštines, šaliką ar gobtuvą, kuris saugo galvą ir kaklą nuo nušalimo.

Specialistų patarimas

Medikai pabrėžia — prevencija yra veiksmingiausia apsauga. Tinkama apranga, atsargus elgesys ir dėmesys sveikatai padeda išvengti daugumos su šalčiu susijusių pavojų.