Perkaitimas: simptomai ir pirmoji pagalba

Karštomis vasaros dienomis, sportuojant, dirbant fizinį darbą ar ilgai būnant saulėje, kūnas nebesugeba pakankamai greitai atvėsti, netenka daug skysčių, druskų, todėl organizmas gali perkaisti. Tai gali nutikti bet kam – tiek suaugusiam, tiek vaikui – ir dažnai prasideda beveik nepastebimai.

Lengvesnė perkaitimo forma vadinama šiluminiu išsekimu arba perkaitinimu, o sunkiausia ir pavojingiausia būklė – šilumos smūgis. Šilumos smūgis gali būti pavojingas gyvybei, todėl svarbu greitai atpažinti simptomus ir suteikti pirmąją pagalbą.

Perkaitimo simptomai

Perkaitęs žmogus gali jausti:

• silpnumą ir nuovargį;
• galvos skausmą;
• galvos svaigimą;
• pykinimą;
• stiprų troškulį;
• raumenų mėšlungį;
• gausų prakaitavimą;

Oda gali būti drėgna, blyški arba vėsi, nors žmogui labai karšta, prakaituoja, jaučiamas dažnas pulsas. Žmogaus būklė dažnai pagerėja skubiai jį perkelus į vėsią vietą ir pradėjus vėsint.

Kada perkaitimas tampa pavojingas?

Ypač pavojinga, jeigu atsiranda šie požymiai:

• žmogus tampa sumišęs;
• kalba nerišliai;
• tampa mieguistas;
• praranda sąmonę;
• prasideda traukuliai;
• aukšta kūno temperatūra;
• būklė negerėja net pradėjus vėsinti.

Pastebėjus šiuos požymius reikia įtarti šilumos smūgį. Kai kūnas perkaista per stipriai, gali būti pažeidžiamos smegenys, širdis, inkstai, kepenys ir raumenys. Dėl to žmogus gali pradėti kliedėti, nebesiorientuoti, prarasti sąmonę, patirti traukulius, o negydomas šilumos smūgis gali baigtis mirtimi, tai yra gyvybei pavojinga būklė, todėl nedelsiant reikia skambinti 112.

Pirmoji pagalba perkaitus

Jeigu žmogus perkaito, svarbiausia kuo greičiau jį atvėsinti.

1. Perkelkite žmogų į vėsią vietą. Nuveskite arba perneškite jį į pavėsį, vėsią patalpą ar patalpą su oro kondicionieriumi.
2. Nutraukite fizinį krūvį. Žmogui reikia atsisėsti arba atsigulti ir ilsėtis.
3. Atlaisvinkite drabužius. Nuimkite perteklinius drabužius, atlaisvinkite apykaklę, diržą ar kitus spaudžiančius drabužius.
4. Vėsinkite kūną. Dėkite vėsius kompresus ant kaklo, pažastų ir kirkšnių, galite apipurkšti vėsiu vandeniu ir vėduoti.
5. Duokite gerti vandens. Jeigu žmogus sąmoningas, nevemia ir gali saugiai nuryti, duokite mažais gurkšniais gerti vandens.
6. Stebėkite būklę. Jeigu žmogui negerėja, atsiranda sumišimas, sąmonės sutrikimas ar traukuliai – skambinkite 112.

Kada skambinti 112?

Greitąją pagalbą reikia kviesti, jeigu:

• žmogus praranda sąmonę;
• yra sumišęs arba sunkiai orientuojasi;
• prasideda traukuliai;
• žmogus negali gerti arba nuolat vemia;
• būklė negerėja;
• įtariamas šilumos smūgis;
• perkaito kūdikis, mažas vaikas, vyresnio amžiaus žmogus ar lėtine liga sergantis asmuo.

Kol atvyksta pagalba, tęskite kūno vėsinimą. Jeigu žmogus netenka sąmonės, bet kvėpuoja normaliai, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį. Jeigu žmogus nekvėpuoja normaliai, pradėkite pradinį gaivinimą 30:2 ir AED, jei jis yra šalia.

Ko nedaryti perkaitus?

Perkaitusiam žmogui negalima duoti alkoholio arba kofeino turinčių gėrimų.

Neverskite žmogaus gerti, jeigu jis mieguistas, sumišęs, vemia arba negali saugiai nuryti.

Nereikėtų žmogaus staiga labai atšaldyti taip, kad jis pradėtų drebėti, nes drebulys didina šilumos gamybą organizme.

Nepalikite perkaitusio žmogaus vieno, ypač jeigu jo būklė blogėja.

Kaip išvengti perkaitimo?

Karštomis dienomis svarbu gerti pakankamai vandens, vengti intensyvaus fizinio krūvio vidurdienį, dėvėti lengvus, šviesius drabužius ir reguliariai ilsėtis pavėsyje. Dirbant ar sportuojant karštyje, reikia daryti dažnas pertraukas ir stebėti savijautą.

Perkaitimas gali prasidėti nepastebimai, tačiau greitai tapti pavojingas. Pagrindinė pirmosios pagalbos taisyklė – kuo greičiau perkelti žmogų į vėsią vietą, pradėti vėsinti ir stebėti sąmonės būklę. Jeigu įtariamas šilumos smūgis, būtina kviesti medicininę pagalbą skambinant 112. Pirmosios pagalbos žinios gali išgelbėti gyvybę – sužinokite daugiau apie pirmosios pagalbos kursus.