Keturios saugumo prie vandens taisyklės, kurias turi žinoti net vaikas

Pirma taisyklė: prieš brisdamas į vandenį, sustok ir pagalvok, ar maudytis saugu

• Saugiausia maudytis vandens telkiniuose, kuriuos prižiūri gelbėtojai.
• Nemokančiam plaukti vaikui į vandenį yra saugu bristi tik tuo atveju, jei šalia, per ištiestos rankos atstumą, yra jį prižiūrintis suaugęs žmogus. Vienam nemokančiam plaukti vaikui maudytis nesaugu.
• Vaikams ir asmenims, kurie nemoka plaukti ar plaukia blogai, saugiausia į vandenį bristi su liemenėmis. Taip pat liemenes privalo dėvėti visi, kurie plaukia vandens transportu.
• Gelbėtojų prižiūrimuose paplūdimiuose saugiausia maudytis laikantis paplūdimio taisyklių – draudžiama maudytis, kai kabo raudona vėliava ir vietose, kurios yra pažymėtos ženklais, nurodančiais, kad draudžiama maudytis. Paprastai tai vietos, kuriose yra duobės, akmenys, senų tiltų ar kitų vandens statinių likučiai, kuriuose susidaro pavojingos srovės. Taip pat labai svarbu įsiklausyti į garsinius pranešimus, kuriuos skelbia gelbėtojai – jei gelbėtojai praneša, kad maudytis nesaugu, laikykitės jų nurodymų ir nesimaudykite.
• Nesaugu bristi į vandenį asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar jaučiantiems apsvaigimą dėl vartojamų vaistų, ligos ar perkaitimo saulėje.

Antra taisyklė: neik maudytis vienas

Nesvarbu, koks patyręs ir geras plaukikas esate, neikite maudytis vienas. Maudytis vienam, kai aplinkui nėra kitų žmonių, yra pavojinga, nes ištikus sveikatos pablogėjimui plaukiant ar būnant vandenyje, gali susiklostyti pavojinga gyvybei situacija, o padėti nebus kam. Ypač pavojinga vienus be suaugusiojo priežiūros leisti maudytis vaikus, nes vaikai ne visada adekvačiai įvertina pavojų, o ištikus nelaimei tikrai ne visada brandžiai sureaguoja – išsigąsta, pabėga ir neinformuoja suaugusiųjų bei specialiųjų tarnybų apie skęstantį draugą. Nesvarbu, ar tai vaikas, ar patyręs plaukikas – maudytis vienam nėra saugu!

Trečia taisyklė: plūduriuok

Netikėtai įkritus į vandenį ar pradėjus skęsti, labai svarbu nepradėti panikuoti – tiesiog reikia apsiversti ant nugaros ir plūduriuoti, mojuojant rankas ir kojas į šonus – taip, kaip darant sniego angelą žiemą. Šis manevras atliekamas vandenyje vadinasi „jūrų žvaigždė”. Jis padeda išsilaikyti vandenyje, pailsėti ir atgauti jėgas.

Ši taisyklė ypatingai svarbi, jei įkrenti į šaltą vandenį, nes tuomet kūnas dėl šalčio patiria didelį šoką, dėl kurio pradedama grimsti į dugną ir prigeriama daug vandens. Taigi, kad taip nenutiktų, labai svarbu netikėtai įkritus į vandenį ar pradėjus skęsti plaukiant stipriai atsipalaiduoti ir plūduriuoti, kol pavyks nurimti ir pailsėti. Puiki vieta to išmokti yra plaukimo pamokos – būtinai išmokite patys ir išmokykite to savo vaikus.

Ketvirta taisyklė: kviesk pagalbą

Pastebėjus skęstantįjį, labai svarbu garsiai šauktis pagalbos balsu, kviesti pagalbą telefonu 112, o gelbėtojų prižiūrimame paplūdimyje kuo skubiau kviesti gelbėtojus. Labai svarbu išmokyti vaikus, kad nebijotų kviestis pagalbos, kai ištinka nelaimė.

Svarbu suprasti, kad gelbėti skęstantįjį labai pavojinga, nes panikuojantis skęstantysis neretai pražudo ne tik save, bet ir savo gelbėtoją. Iškvietę pagalbą, padėkite skęstančiajam būdami krante – skatinkite jį plūduriuoti, ištieskite skęstančiajam lazdą ar kokį kitą daiktą, kurio pagalba galėtumėte ištraukti skęstantįjį į krantą.

Sužinoti daugiau taisyklių apie elgesį prie vandens galite šiame straipsnyje: 10 auksinių saugaus elgesio taisyklių prie vandens ir vandenyje