Evakuacija gaisro metu

Ką daryti, jei gaisro metu negalite išbėgti iš pastato?

Gaisro metu situacija gali keistis labai greitai, netikėtai ir dramatiškai. Neretai degant pastatui griūvančios konstrukcijos užblokuoja išėjimus. Pastate likusiems žmonėms gali tekti priiminėti sunkius, gyvybę galinčius kainuoti, sprendimus. Praktinės rekomendacijos, pagrįstos gaisrų dinamikos ir žmogaus fiziologijos principais gali labai pasitarnauti patekus į tokią situaciją.

Nors šiame straipsnyje aprašomos praktinės saugumo priemonės kritinei situacijai, svarbu žinoti, kad pirmosios pagalbos kursai suteikia nuodugnias žinias apie sudėtingų sveikatos būklių valdymą, įskaitant nudegimus ir apsinuodijimą dūmais.

Kas vyksta gaisro metu?

Pastatų gaisrai pasižymi itin sparčia dinamika: per kelias minutes temperatūra gali viršyti 600 °C, o pagrindine mirties priežastimi dažniausiai tampa ne liepsnos, bet toksiški dūmai ir hipoksija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad dauguma žūčių įvyksta dėl apsinuodijimo degimo produktais (anglies monoksidu, cianidais, kietosiomis dalelėmis), o ne dėl tiesioginio nudegimo.

Toliau pateikiamos rekomendacijos situacijai, kai evakuacijos iš pastato nėra galima

1. Neikite į dūmus ir liepsną

Atidarius duris ir pastebėjus intensyvią šilumą, liepsną ar tirštus dūmus, patartina duris nedelsiant uždaryti. Net trumpalaikis buvimas aukštos temperatūros aplinkoje gali sukelti kvėpavimo takų terminį pažeidimą. Tyrimai rodo, kad 150–200 °C temperatūros oras gali sukelti sunkius kvėpavimo takų nudegimus vos per kelias įkvėpimo sekundes.

Uždara patalpa gali veikti kaip laikina apsauginė zona, sumažinanti dūmų plitimą ir temperatūros poveikį.

2. Patalpos sandarinimas ir dūmų kontrolė

Dūmų plitimą lemia slėgio ir temperatūros skirtumai tarp patalpų.

Rekomenduojami veiksmai:

• Užkimšti durų plyšius (ypač apatinę dalį) audiniais. Jei įmanoma – sudrėkintais vandeniu.
• Uždengti ventiliacijos angas vonioje ir virtuvėje.
• Išjungti mechaninę ventiliaciją, jei tai galima padaryti saugiai.

Drėgni audiniai gali laikinai sumažinti dūmų patekimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra hermetiška apsauga – tai tik laikina priemonė iki gelbėtojų atvykimo.

3. Matomumas ir vietos pasirinkimas

Gaisro metu paieškos prioritetas dažniausiai teikiamas langams ir balkonams.

Rekomenduojama:

• Persikelti į tolimiausią nuo gaisro židinio patalpą su langu.
• Signalizuoti: mojuoti ryškiu audiniu, naudoti telefono šviesą tamsiu paros metu.
• Neužsirakinti ir nesislėpti spintose ar po lovomis – tai apsunkina paiešką ir ilgina išgelbėjimo laiką.
• Langą galima praverti minimaliai, jei iš išorės nesklinda dūmai. Jei dūmai kyla iš apačios ar sklinda nuo fasado – langą laikyti uždarytą.

4. Kvėpavimo takų apsauga ir judėjimo padėtis

Dūmai kyla aukštyn dėl konvekcijos, todėl santykinai švaresnis oras išlieka arčiau grindų.

Rekomenduojama:

• Judėti pritūpus arba keturpesčiomis.
• Kvėpuoti per audinį (jei įmanoma – drėgną).
• Vengti gilių įkvėpimų.

Anglies monoksidas (CO) yra bekvapis ir bespalvis, todėl jo pavojus nejuntamas. Net nedidelė koncentracija gali sukelti sąmonės netekimą per kelias minutes.

5. Šokimas iš aukščio – tik kraštutinė priemonė

Traumos rizika eksponentiškai didėja su aukščiu. Iki antro aukšto kritimo traumos tikimybė išlieka labai didelė, tačiau kai kuriais atvejais gali būti mažesnė nei žūties nuo dūmų rizika. Nuo trečio aukšto ir aukščiau šokti paprastai nerekomenduojama dėl itin didelės mirtinų sužalojimų tikimybės. Sprendimas turi būti vertinamas kaip absoliučiai kraštutinis, kai alternatyvų nėra, o aplinka tampa gyvybei kritiška.

Šios traumos ir sudėtingos medicininės situacijos, susijusios su ėjimu iš aukščio ar kitu gaisro metu gautais sužalojimais, reikalauja specialios pagalbos. Pirmosios pagalbos kursai suteikia žinias apie traumų valdymą ir pagalbą sudėtingose medicininėse situacijose.

6. Ryšys su pagalbos tarnybomis

Skambinant bendruoju pagalbos numeriu Bendrasis pagalbos centras (112), svarbu aiškiai nurodyti:

• pastato adresą,
• aukštą,
• buto ar kambario vietą (pvz., „dešinė pusė nuo laiptinės“),
• ar viduje yra vaikų ar riboto judumo asmenų.

Net trumpa, bet tiksli informacija ženkliai pagreitina lokalizavimą.

Išvada

Gaisro metu svarbiausias tikslas – sumažinti dūmų poveikį ir padidinti tikimybę būti greitai surastiems. Statistiniai duomenys rodo, kad išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo laiko iki išgelbėjimo ir nuo įkvėptų dūmų kiekio.

Prevencijos priemonės

Prevencijos priemonės tokios, kaip dūmų detektoriai, evakuacijos planas, šeimos susitarimai išlieka efektyviausia apsaugos priemone. Tačiau net ir kritinėje situacijoje racionalūs, fiziologiškai pagrįsti veiksmai gali reikšmingai padidinti išgyvenimo tikimybę.